“Šiandien minime šimtas pirmuosius Klaipėdos krašto priklausymo Lietuvai metus. Praėję jubiliejiniai metai buvo gausūs renginiais, kuriuose žodžiu, daina, šokiu ar vaizdais siekta prakalbinti ir įamžinti, aktualizuoti krašto istoriją, suprasti jos svarbą visai Lietuvai. Gaila, kad šimtmečio minėjimo dvasią labiau jautė Klaipėdos miesto ir krašto žmonės, o kituose Lietuvos regionuose apsiribota tik pavieniais reginiais.
1923 m. prijungtas Klaipėdos kraštas jau turėjo savitą ir išskirtinį nuo likusios Lietuvos praeities pasakojimą, daugiakultūrę ir daugiakalbę aplinką, kurioje labiausiai persipynė lietuvininkų ir vokiečių kelis šimtus metų plėtojęsi santykiai, paženklinti kasdiene rutina, sugyvenimu ar tam tikrais tarpusavio ginčais. Lietuvai prijungtą Klaipėdos kraštą integruoti į valstybę buvo pakankamai sudėtinga dėl įvairiausių priežasčių. Tai ir skirtinga krašto bei Lietuvos politinės tradicijos sankloda, ekonominiai resursai, kitoks krašto žmonių mentalitetas, religinis gyvenimas.
Žinoma, įtakos turėjo ir tuometinės Vokietijos siekis neišleisti iš akių Klaipėdos krašto ir įvairiomis priemonėmis išlaikyti vokiškumą, remti čia veikusias vokiškas draugijas, organizacijas, periodinius laikraščius. Turime pasakyti, kad tą patį darė ir Lietuva, skyrusi finansus įvairiai krašto veiklai stiprinti. Tą tarpukario Lietuvos ir Vokietijos kovą dėl Klaipėdos krašto dažniausiai esame įpratę vertinti tik negatyviomis spalvomis, tačiau tas rungtyniavimas dėl vokiškumo ir lietuviškumo stiprinimo sukūrė naujų lietuviškos veiklos židinių, įstaigų. Paminėsiu tik kelis. Ketvirtajame dešimtmetyje Klaipėdoje įkurti Prekybos ir Pedagogikos institutai laikytini aukštojo mokslo mieste pirmtakais, Uosto plėtra išgyveno iki tol neregėtą mastą ir tapo moderniais Lietuvos vartais į pasaulį.
1923 m. sausio 15 d. įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, kuris tų pačių metų vasario 16 d. ir 1924 m. gegužės 8 d. buvo įtvirtintas tarptautiniais nutarimais ir dokumentais, įpareigoja mus suprasti, kokį svarbų kraštą įgijo Lietuva, įpareigoja mus pažinti šio krašto vietinių žmonių – lietuvininkų ir vokiečių – per kelis šimtus metų sukurtą kultūrinį, religinį paveldą, jį gerbti ir saugoti bei prisiminti 1923 m. sausy Klaipėdoje žuvusius: 12 Ypatingosios paskirties rinktinės kovotojus, 2 prancūzų karius ir 4 vietos gyventojus. Žuvusiųjų atminimui 2023 m. spalio pabaigoje Klaipėdos universitete buvo pasodinta 18 ąžuolų alėja.
Jeigu prieš šimtą vienerius metus Lietuva metė pirštinę Prancūzijai, konkuravo su Vokietija dėl įtakos krašte, tai šiandien Lietuva drauge su Prancūzija ir Vokietija bei kitomis valstybėmis yra Europos sąjungos ir NATO šalys, kurios drauge veikia užtikrinant mūsų visų saugumą, o istorijos pažinimas naikina krašto praeities, Vokietijos-Lietuvos santykių vertinimo stereotipus ir stiprina toleranciją bei tarpusavio bendrystę.
Su Klaipėdos krašto diena!”.
