BDAR
Privatumo politika
Universitetas

Ekscelencijos centras

TVARIOS PAKRANČIŲ PLĖTROS EKSCELENCIJOS CENTRAS

Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centras Klaipėdos universitete konsoliduoja trijų pagrindinių sričių – technologijų, medicinos ir sveikatos bei gamtos mokslų – tyrėjus ir infrastruktūrą, plečiant esamas kompetencijas pakrančių vystymuisi aktualiose gamtinių išteklių panaudojimo (biotechnologijos), jų būklės vertinimo (oro, maudyklų ir paplūdimių) sistemų kūrimo aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos tikslams. Ekscelencijos centre plėtojamos dvi pagrindinės veiklos sritys, kurias diktuoja Klaipėdos universiteto geografinė padėtis, specializacija ir šalia esančios uosto bei kurortų infrastruktūros: technologijų moksluose koncentruojantis į jūrų transporto energetinį efektyvumą ir saugią pakrančių ir uostų navigaciją, o medicinos ir sveikatos srityje – į inovatyvių sveikatinimo priemonių ir modernių terapijos metodų kūrimą.

POVEIKIS REGIONUI

Ekscelencijos centras orientuotas į kompetencijų, infrastruktūros ir priemonių sutelkimą ir vystymą aktualiausiose pakrančių tvaraus augimo srityse - aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos. Kuriamo centro siekis mažinti aplinkos taršą, gerinti pakrančių regionų aplinkos būklę, užtikrinti papildomas kompetencijas visuomenės sveikatos apsaugos ir informavimo priemonių bei inovacijų kūrimui pirmiausia yra nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą. Numatoma, kad ekscelencijos centro dėmesys tarpdisciplininėms veikloms sujungs iki šiol dažniausiai atskirai veikusius technologijų, gamtos mokslų bei medicinos ir sveikatos sričių aktyviausius tyrėjus, ir tai turės kokybiškai naują postūmį kuriant visuomenei ir verslui aktualius inovatyvius sprendimus tiek gamtosaugos, tiek ir visuomenės sveikatos srityse.

Pakrančių tvariam vystymusi skirto ekscelencijos centro veiklos svarbiausias poveikis orientuotas į geresnės gyventojų sveikatos apsaugos ir švaresnio bei sveikesnio miesto siekį. Centre telkiamos kompetencijos ir įrankiai leis įvertinti viešųjų erdvių ir rekreacinių zonų taršos lygį, prognozuoti oro taršos sklaidą, efektyviau informuoti visuomenę apie rizikas ir veiksmingiau įgyvendinti sveikatos apsaugos priemones bei taikyti efektyvesnį miesto planavimą ir prevencinius veiksmus. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbus ekonominis poveikis yra tiesiogiai susijęs su pagerintu aplinkos oro taršos valdymu ir efektyvia teršalų kontrole, prevencinių priemonių taikymu ir visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimu. Tokio ekonominio poveikio esmė yra išlaidų, susijusiu su švarinimo priemonių taikymu ir gydymo išlaidų mažinimas. Efektyvesnis pramonės teršalų valdymas suteiks galimybę efektyvinti pramonės veiklą, o švaresnė miesto ir rekreacinių zonų aplinka bei informacijos apie teritorijų būklę kokybė ir prieinamumas valdymui leis efektyviau planuoti regiono plėtrą ir teikti rekomendacijas visuomenei.

Tarša ir avarijų rizika uosto akvatorijoje yra tiesiogiai susiję su emisijomis iš laivų ir navigacijos sauga. Navigacinės laivų avarijos Klaipėdos uoste, tokios kaip tanklaivio „Globe Asimi“ (1981), birių krovinių laivo „išmetimas“ į krantą (2017) ar birių krovinių laivo ir tanklaivio susidūrimas (2020) pasikartoja kas 5 – 7 metai, todėl katastrofinių padarinių, galinčių turėti ekologines pasekmes visai pakrantės gamtinei aplinkai, miestui ir čia esančioms bendruomenėms rizikos mažinimas yra svarbus ekscelencijos centro uždavinys. Kita vertus, dideli generuojamų emisijų kiekiai iš laivų plaukiant ir manevruojant uoste neoptimaliais režimais šiandien yra daugelio uostamiesčių aplinkos foną formuojantis veiksnys. Ekscelencijos centre vystant kompetencijas, susijusias su saugia laivyba, laivų energetiniu efektyvumu bei dekarbonizacija bus toliau stiprinamas tyrėjų, infrastruktūros ir priemonių branduolys, kurie ilgalaikėje perspektyvoje yra būtini norint siekti saugios ir švarios pakrančių gamtinės aplinkos.

Centre telkiamos kompetencijos ne tik skirtos visuomenės sveikatos gerinimui kuriant ir diegiant inovatyvius informavimo apie aplinkos taršą ir taršos mažinimo sprendimus, bet ir tiesiogiai vystant ligų prevencijos technologijas, jas integruojant su fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos priemonių kūrimu. Tai tiesiogiai sietina ir su kurortinių paslaugų plėtra tiek Lietuvos pajūryje, tiek ir pakrančių regionuose bendrai. Mėlynųjų biotechnologijų potencialo tolesnis vystymas sveikatinimo priemonių kūrimui, balneologijos ir kitų modernių terapijos metodų kūrimas bei vystymas ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti pagrindu atsirasti išskirtinėms kurortinėms paslaugoms, kurios būtų grindžiamos mokslo žiniomis ir pažangiomis technologijomis. 

Projekto uždaviniai

Eil. Nr. Projekto uždaviniai Uždavinių veiklų aprašymas  
1. 1.Sutelkti tarpdalykines kompetencijas ir infrastruktūrą rekreacijai skirtų pakrančių ekosistemų (maudyklų ir  paplūdimių) stebėsenos ir kokybės vertinimo įrankių kūrimui visuomenės sveikatos apsaugos reikmėms. Uždavinys bus įgyvendinamas a) kuriant automatizuotą paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo įrankį, paremtą įvairaus tipo erdviniais duomenimis (palydovinių ir drono vaizdų) ir lauko tyrimais, integruojant mašininį mokymą operatyviam veikimui ir potencialios grėsmės visuomenės sveikatai prognozavimui; b) vystant molekulinius metodus, leidžiančius įvertinti potencialias grėsmes susijusias su vandenyje esančiais mikroorganizmais (fekalinė tarša, Vibrio, melsvabakterės produkuojančios toksinus) realiuoju laiku; c) vykdant informacijos sklaidos kampanijas informuoti suinteresuotus asmenis apie paplūdimiuose ir maudyklėse esančias rizikas bei grėsmes sveikatai. Integruojant šias veiklas bus išvystyta inovatyvi rekreacinės aplinkos (paplūdimių ir  maudyklų) stebėsenos sistema, skirta vertinti ir prognozuoti potencialią grėsmę visuomenės sveikatai. Atsakingas vykdytojas: dr. M. Kataržytė
2. Sukurti pakrančių miestų oro užterštumo ir teršalų sklaidos rizikos vertinimo infrastruktūros ir kompetencijų branduolį aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos stiprinimui. Uždavinio įgyvendinimas nukreiptas į skirtingų sričių (oro taršos, matematinės statistikos, informacinių technologijų ir visuomenės sveikatos) tyrėjų konsolidavimą bei naujų kompetencijų ir infrastruktūros vystymą kuriant pilotinį pakrančių miesto detalaus aplinkos oro užterštumo prognozavimo modelį. Veiklos apims a) drono sumontuota įranga ir mobilia laboratorija atliekant oro užterštumo matavimus probleminėse miesto, miesto – uosto ir pramonės sankirtose, siekiant sukaupti būtinas kompetencijas ir žinias apie skirtingų teršalų sklaidą prie žemės paviršiaus ir skirtinguose aukščiuose; b) pasirinktose teritorijose bus renkami aplinkos oro užterštumo, meteorologiniai ir kiti duomenys, jų apdorojimas bus vykdomas neuroniniais tinklais, sukuriant aplinkos oro užterštumo prognozės modelį; c) integruojant įvairiais metodais gautus taršos matavimų duomenis bus sukurta pakrančių miestuose taikoma reprezentatyvaus matavimo stotelių tinklo sudarymo metodika realaus laiko monitoringo tikslams ir operatyviam rizikos vertinimui pasiekti. Atsakingas vykdytojas: dr. P. Rapalis.
3. Vystyti jūrinių bioišteklių panaudojimo naujų aukštos pridėtinės vertės junginių paieškai ir visuomenės sveikatos gerinimui kompetencijas. Vykdant veiklą ir telkiant esamus bei naujus tyrėjus bus siekiama iš pasirinktų jūrinių išteklių (pvz. melsvabakterių) išgauti aukštos pridėtinės vertės junginius, kurie pasižymėtų nauda sveikatai bei gydomosiomis savybėmis ligų profilaktikai. Natūralių junginių aktyvumas bus nustatomas pasitelkiant biocheminius, antibakterinius ir citotoksinius tyrimus, ir bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialistais identifikuoti junginiai bus testuojami. Pasitelkiant patyrusius tyrėjus taip pat bus vystomi molekuliniai metodai, siekiant užtikrinti aukštos pridėtinės vertės junginių sintezę rekombinantinėje E. coli bakterijoje. Atsakingas vykdytojas: dr. A. Samuilovienė
4. Telkti kompetencijas ir infrastruktūrą įrodymais grįstų inovacijų kūrimui visuomenės (fizinės, emocinės ir psichologinės) sveikatos stiprinimo srityse. Uždavinio įgyvendinimas bus nukreiptas į sveikatos išteklių (fizinis aktyvumas ir kt.) tvarumo strategijų (sveika gyvensena, sveika mityba ir kt.) modeliavimą  integruojant jas su ligų (vėžio ir kt.) prevencijos technologijomis bei jų vertinimu ir taikant visapusišką požiūrį į visus sveikatą lemiančius veiksnius. Taip pat bus kuriamas elektroninis dirbtinio intelekto algoritmais programuojamas neurosensomotorikos diagnostikos instrumentas, skirtas vaikams ir suaugusiems, turintiems skirtingas diagnozes (TLK-10 klasifikatoriaus F00-99 – psichikos ir elgesio sutrikimus ir G00-99 nervų sistemos ligos) ir specialiuosius poreikius. Šis instrumentas bus išbandomas su naujais sintetinių duomenų generavimo scenarijais, bei pristatomas potencialiems vartotojams. Atsakingas vykdytojas: dr. C. Agostinis-Sobrinho
5. Kurti sprendimus jūrų transporto dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo didinimui ir paslaugų vystymui stiprinant dalykines kompetencijas bei infrastruktūrą. Uždavinys bus įgyvendinamas telkiant transporto, chemijos ir informatikos inžinerijos tyrėjus ir įgyjant papildomų kompetencijų elektros inžinerijos (vartotojų optimizavimas), IT (logistikos, automatizavimo ir laivo kurso parinkimo sprendimai), mechanikos inžinerijos (jėgainės), laivų projektavimo (korpuso ir propulsinio komplekso optimizavimas) kryptyse sisteminio įrankio, skirto dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo sprendimams parengti, kūrimui ir paslaugų teikimui. Veiklos apims: 1) kompleksinių antrinio ir tretinio energijos panaudojimo, elektrinių įrenginių pritaikymo, laivų korpusų ir propulsinių kompleksų tobulinimo, jėgainių eksploatacinės apkrovos ciklų optimizavimo sprendimų radimą siekiant mažinti energijos sunaudojimą; 2) alternatyvaus jūrinio kuro ir CO2 surinkimo bei atsinaujinančio jūrinio kuro pritaikomumo tyrimus. Uždavinio veiklose atlikti bus naudojama specializuotos skaitinio modeliavimo programos, variklių stendas ir laivų modelių bandymų hidrolatakas. Atsakingas vykdytojas: dr. R. Mickevičienė.
6. Kurti laivybos rizikos vertinimo įrankius uostų saugumo užtikrinimui panaudojant pažangius analitinius įrankius ir informacines technologijas. Veikla bus skirta navigacinių įvykių rizikos įvertinimui bei optimalių laivų navigacinės saugos sprendinių kūrimui ypatingomis sąlygomis. Vykdant veiklą bus sukurti mašininio mokymosi modeliai anomalijoms jūrų eismo duomenyse aptikti, kuriama patikima rizikos vertinimo programinė įranga su žmogaus ir mašinos sąsaja, taip pat kuriamas ir optimizuojamas autonominių laivų valdymo algoritmas sudėtingomis plaukiojimo sąlygomis. Šie sprendiniai leis pagerinti uostų navigacinį saugumą ir laivybos efektyvumą, įvertinant daug skirtingo pobūdžio duomenų šaltinių, taikant mašininio mokymosi modelius ir naudojant pažangias technologijas laivybos sektoriuje. Šio uždavinio įgyvendinimui bus sutelkti transporto ir informatikos, informatikos inžinerijos tyrėjai, kurie išplėtos kompetencijas robotikos, autonominės laivybos ir "skaitmeninių dvynių“ sistemų kūrimo srityse, bei sutelks uždaviniui įgyvendinti būtiną infrastruktūrą. Atsakingas vykdytojas: dr. M. Kurmis.

Ekscelencijos centro kūrimas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamo projekto, sutarties Nr. S-A-UEI-23-9, lėšomis

Atsakymai į tavo klausimus

Sveiki! Pasirinkite temą, kuri jus domina ir, galbūt, padėsime rasti atsakymą iš karto. Jei turite kitų klausimų, pasirinkite „Turiu kitą klausimą“ ir užpildykite klausimo formą.
Domina studijos Klaipėdos universitete
Reikalinga akademinė pažyma/diplomo kopija
Negaliu prisijungti prie VMA/AIS ar kitos KU sistemos

Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!

Užklausa sėkmingai gauta