Pabaigtuvių šventė kursų dalyviams buvo tikras siurprizas – juos šokdino KU dainų ir šokių ansamblio „Vytinė“ šokėjai. Jaudulio netrūko ir kursų organizatoriams girdint baigimo pažymas atsiimančių ukrainiečių tariamus padėkos žodžius lietuviškai, kai kurie jų parengė trumpas padėkos kalbas, netgi eiliuoti įspūdžiai nuskambėjo lietuviškai. Į rudens kursus, trukusius 2 mėnesius, buvo priimti 77 asmenys. Jie mokėsi penkiose skirtingo lygio grupėse triskart per savaitę vakarais po 3 akademines valandas.
Drauge su rudens kursų pabaiga finišuoja ir kovo mėnesį KU prasidėjusi kompleksinė Ukrainos piliečių, pasitraukusių į Lietuvą dėl karo, lituanistinio švietimo programa. Pirmieji kursai buvo suorganizuoti netrukus po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios: jie vyko nuo kovo mėnesio, buvo trumpi ir koncentruoti, kursus vedė KU dėstytojai bei savanorės studentės. Liepos–rugpjūčio mėn. vykusiuose vasaros kursuose ukrainiečiai mokėsi kartu su kitais Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos dalyviais. Visi kursai vyko kontaktiniu būdu, išskyrus vasarinius, kuriuose buvo ir nuotolinio mokymo galimybė.
Lietuvių kalbos mokėsi 272 ukrainiečių
Iš viso į 2022-aisiais vykusius lietuvių kalbos kursus Ukrainos piliečiams buvo priimti 272 asmenys. Ne visiems jų dalyviams pavyko lankyti kursus iki pabaigos – dėl darbo, šeiminių ar kitų pasikeitusių aplinkybių. Nemaža dalis kursų dalyvių mokėsi nuo pat pavasario ir spėjo pramokti kalbos nuo A1 iki B2 lygio. Žinoma, yra norinčių ir toliau tęsti mokymąsi. Artimiausia galimybė – sausį startuosianti Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija.
Intensyvų kalbos mokymą svariai papildė kultūrinių renginių programa, – išvykos, ekskursijos. Per jas kursų dalyviai aplankė įžymias Lietuvos vietas, išsamiai susipažino su Lietuvos istorija, tradicijomis. Kursus rėmė Švietimo mainų paramos fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Kad visa tai įvyktų, kursų organizatorių komanda – KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centras (LUKC) kartu su Filologijos katedros dėstytojais bei dar keletu KU darbuotojų įsitraukė į naujus mokymo projektus. Ukrainiečių mokymas vyko kitų gausių KU neformaliojo lituanistinio švietimo veiklų 2022-aisiais fone.
Metai prasidėjo sausio mėn. vykusia nuotoline Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (mokėsi 50 dalyvių iš 13 šalių), vėliau vyko pavasario kursai (priimti 144 dalyviai), Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija (priimti 89 dalyviai iš 16 šalių).
Lituanistinio švietimo proveržis KU
Paminėtina, jog kitakalbių mokymas KU jau įžengė į trečią dešimtmetį ir yra seniai pripažintas bei aukštai vertinamas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Spalio mėn. KU lituanistės lekt. Jūratė Derukaitė ir dr. Kristina Blockytė-Naujokė skaitė pranešimą Tbilisyje vykusioje didelį rezonansą turėjusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lituanistika Sakartvele“. Pagrindinis konferencijos iniciatorius – Lietuvių kalbos ir kultūros centro Sakartvele vadovas prof. Vidas Kavaliauskas. Į konferenciją buvo pakviesta daug lituanistų, taip pat LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, diplomatai, atvyko ir ponia Diana Nausėdienė, kuruojanti lituanistinių mokyklų užsienyje veiklą. Konferencijoje pranešimą apie sėkmingą lietuvių kalbos mokymą Klaipėdos universitete skaitė ir KU kursų dalyvės – studentės iš Sakartvelo.
KU lituanistinio švietimo organizatoriams metai baigiasi intensyviu pasirengimu artėjantiems žiemos kursams, taip pat paraiškų rengimu naujoms veikloms. Padėka KU vadovams, visada remiantiems šią svarbią Universitetui veiklos sritį.
