Renginyje dalyvavo Lituanistinio švietimo pasaulyje globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, o taip pat lituanistinių mokyklų atstovai iš daugiau nei 30-ies pasaulio valstybių: Airijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Singapūro, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos ir kitų.
Sveikindama lituanistinio švietimo lyderius ir kitus dalyvius pirmoji ponia akcentavo, kad „sveikintinas ir skatintinas ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir mokslo institucijų įsitraukimas į lituanistinio švietimo kokybės ugdymą. Turime užtikrinti, kad kasmet dažnėjantys mokytojų tobulinimosi kursai mūsų šalies universitetuose ir kitose mokslo įstaigose taptų tvariu reiškiniu. Užsienyje veikiančiuose baltistikos ir lituanistikos centruose dirbančių mokslininkų ir lektorių įtraukimas, lituanistinių mokyklų ir Lietuvos mokyklų bendradarbiavimas, išeivijos jaunimo pritraukimas į studijas Lietuvoje – tai taip pat svarūs bei perspektyvūs lituanistinio švietimo plėtros ir stiprinimo šaltiniai“.
Po šventinio renginio Prezidentūroje, Užsienio reikalų ministerijoje vyko diskusija ,,Lyderystė per studijas“, skirta lituanistinio ugdymo užsienyje žinomumo didinimui, lyderystei lituanistiniame švietime, paskelbti Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ laureatai ir pristatyta nauja iniciatyva – „Lietuvybės vėliavos“ apdovanojimas.
Lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su Lietuvos diaspora sritis, todėl džiugu, jog Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centras aktyviai vykdo Lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, o taip pat organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsienio lietuviams.
Lituanistinės mokyklos diena į Atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2024 m. balandžio 18 d. Minėjimo data pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pasaulio lietuvių bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.
