„Dauguma iki šiol publikuotų darbų kolektyvinės atminties tematika Lietuvoje tarpukariu nagrinėjo vadinamųjų „kunigaikščių“ laikų atminimą: visuomeninę atmintį apie Pilėnus, Žalgirio mūšį, Vytautą Didįjį ir t. t. Ši knyga pasakoja apie tai, kas tarpukariu rašyta apie nesenos istorijos įvykius, kaip buvo vertinama tai, ką pačios išgyveno tarpukariu Lietuvoje gyvenusios kartos. Pasirinkus tokį fokusą, knyga parodo ne tik istorikų, bet ir įvairių visuomeninių grupių bei politikų vaidmenį įtvirtinant savas istorijos versijas. Kai kurios jų, tiesą sakant, palaikomos iki šiol, dažnai gal ir nesusimąstant, kada ir kaip jos atsirado. Pavyzdžiui, kada lietuvių istorinėje vaizduotėje atsirado sąvoka „tautinis atgimimas“ ir ką ji reiškė? Kaip valstybės atskaitos tašku tapo būtent Vasario 16-oji, o ne kokia kita data? Kada ir kaip trys skirtingi karai, kuriuose dalyvavo Lietuvos kariuomenė, buvo apjungti į vieną Nepriklausomybės karų siužetą? Kodėl Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos tarpukariu buvo plačiau minimas Klaipėdoje nei Kaune?“, – tik kelis iš daugelio knygoje pirmą kartą atskleidžiamų klausimų pristato vienas iš autorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas. Jis su kolegomis, istorikais, knygos bendraautoriais Kęstučiu Kilinsku ir Dangiru Mačiuliu, žada intriguojančią kelionę į palyginti dar neseną Lietuvos istorijos etapą.
Monografiją išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Pirmasis knygos pristatymas visuomenei rengiamas kitą savaitę, gegužės 23-iąją, 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius).
