Keturių KU mokslininkų – Arūno Acaus, Laimono Beteikos, Liutauro Kraniausko, Eduardo Spiriajevo – rinkti ir apibendrinti statistiniai duomenys „sugulė“ į monografiją „Nusikaltimai Klaipėdoje 1990-2010 m.: erdvės, slinktys, struktūros“.
Susitikime dalyvavęs vienas iš šio tyrimo autorių, sociologas Liutauras Kraniauskas sakė, jog mokslininkų tikslas buvo pažinti miestą, atskleisti jo pokytį per nuolat kintančią kriminogeninę padėtį, nuvainikuoti arba patvirtinti nusistovėjusius mitus apie tai, kokiuose miesto rajonuose tūno blogis, o kur jo koncentracija mažesnė. Tokio darbo prasmė, anot Liutauro Kraniausko, ne tik pažintinė, mokslininkų įžvalgos ir aprašytos tendencijos gali būti naudingos miesto ateities politikos formuotojams. Beje, mokslininkai savo tyrimą ketina tęsti ir toliau, gilindamiesi į pastarąjį dešimtmetį: laikotarpis nuo 2010-2020-ųjų ir mažėjantys nusikalstamumo rodikliai įdomūs ieškant priežasčių, kodėl nusikaltimų kreivė krenta žemyn.
„Suprantame, jog tai – jautrūs duomenys, todėl dėkojame, kad pasitikite mokslininkais, jog leidžiate dirbti su jais“,- policijos pareigūnams, padėjusiems ir padedantiems rinkti tyrimo medžiagą, dėkojo studijos bendraautoris prof. Arūnas Acus.
Klaipėdos apskrities VPK vadovas sakė, jog mokslininkų studija policijos pareigūnams ir įdomi, ir naudinga. „Malonu, kad iš prisilietimo prie statistinių duomenų gimsta intelektinis produktas, kuris gali būti naudingas ir mums. Mes dirbame su naujausiais duomenimis, dažniausiai, norėdami įvertinti pokytį, juos lyginame su praėjusių metų rodikliais, o čia matomos ir ilgalaikio periodo tendencijos“,- teigė A. Motuzas.
Susitikime dalyvavę mokslininkai pareigūnams dovanotame leidinyje paliko savo autografus. Įrašą KU garbės svečių knygoje paliko ir Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.
