Ministro teigimu, žalioji transformacija yra didžiulis pokytis, kurį pajus ir kiekvienas gyventojas, ir visi valstybės ūkinės veiklos sektoriai. „Lietuva ir mūsų energetikos sektorius Europos kontekste atrodo gerai, einame į lyderius, bet... Jeigu seki paskui kitus, patiri mažiau iššūkių. Jeigu esi su pirmaisiais, tenka susidurti su klausimais, kuriems dar reikia ieškoti sprendimų“,- sakė ministras. Jo nuomone, būtent sprendimų paieška yra toji erdvė, kurioje atsiranda daug potencialo mokslo bendruomenei.
KU profesorius Rimantas Didžiokas ministrui pristatė drauge su Pramonininkų asociacijos atstovais išdiskutuotą ir parengtą iniciatyvą – Klaipėdos universitete kurti Energetikos kompetencijų centrą, kuris vienytų Vakarų Lietuvoje esančias mokslo institucijų pajėgas valstybės planams atsinaujinančios energetikos srityje įgyvendinti. Anot iniciatyvos autorių, Klaipėda tam turi reikiamų kompetencijų ir galimybių, šiame regione prognozuojamas didžiulis energetikos specialistų stygius. „Atsinaujinančios energetikos klausimai mūsų darbo kalendoriuose yra kasdienybė. Tai ne tik vėjo ar saulės energija, vandenilis, bet ir ir jūros bangų mūšos bei geoterminė energija“,- akcentavo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Dainiaus Kreivio nuomone, Energetikos kompetencijų centro idėja perspektyvi ir svarstytina, nes Klaipėda Lietuvai įgyvendinant žaliąją transformaciją neišvengiamai užims svarbią poziciją.
Ministras su KU atstovais aptarė inžinerinės pakraipos specialistų rengimo problemą. Jo nuomone, ši sritis turi būti dar labiau skatinama ir prie to turi prisidėti ne tik valstybė, bet ir pramonė.
Pirmąkart Klaipėdos universitete besilankančiam Dainiui Kreiviui buvo pristatytas KU Jūros tyrimų institutas.
