KU vykdomo projekto komanda – prof. dr. Asta Klimienė, prof. Ramutis Klimas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintautas Narvilas 2020-ųjų pabaigoje įrengė 10 eksperimentinių prototipinių akvaponikos sistemų. Jos prižiūrimos, stebimos, čia nuolat atliekami eksperimentai tiek su augalų, tiek su žuvų rūšių parinkimu bei jų gyvavimo sąlygų pokyčiais. Projektas finišuoja kitąmet, o susisteminta jo medžiaga, metodiniai patarimai bus pagrindas, leidžiantis Lietuvos verslui geriau pažinti ir plėtoti akvaponiką.
Akvaponikos sistema – tai technologija ir procesas, kai drauge auginamos žuvys ir augalai. Tai dviejų sistemų simbiozinis veikimas: augalai gyvena ir auga žuvų dėka, o žuvys – dalinai augalų dėka. Didelį vaidmenį šiame procese atlieka bakterijos, kurios suskaido žuvų išskiriamą amonį į nitritus ir augalams prieinamus nitratus. Akvaponikos sistema garantuoja dviejų vertingų ir kokybiškų maisto produktų (tam tikrų žuvų ir daržovių) gavybą vienoje, daug ploto nereikalaujančioje, vietoje.
Klaipėdos rajone Letukų kaime veikiančios bendrovės „Noras LT“, auginančios ir rinkai tiekiančios žuvis, komanda stebi jų valdose vykstantį eksperimentą ir neatmeta, kad netolimoje perspektyvoje akvaponika taps viena iš naujų žuvies auginimo verslo krypčių. „Apie tai galvojam, renkam informaciją. Jau ketvirtus metus auginame ir rinkai tiekiame alpinę šalvį – lašišinių šeimos gėlavandenę žuvį, kuri įprastai gyvena šaltuose ir itin švariuose vandenyse. Jeigu mums pavyktų suderinti šios žuvų rūšies poreikius, rasti su jais derančias augalininkystės kultūras, galima būtų kalbėti apie praktinį akvaponikos diegimą“,- sako UAB „Noras LT“ gamybos vadovas Karolis Dignaitis.
Projekto vadovė prof. dr. Asta Klimienė sako, jog akvaponikos sistema turi daug galimybių. Ji gali būti diegiama uždarose patalpose, tam gali būti pritaikyti ir atviri vandens telkiniai. „Dabar mes atliekame eksperimentus su skirtingų rūšių žuvimi. Čia, Letukų kaime, sukurta eksperimentinė žuvies ir augalų auginimo grandinė uždaroje erdvėje, kurios esminė sąlyga – šaltas vanduo, būtinas alpinei šalviai. Skuodo rajone turime sistemą, kurioje augalams reikalingomis organinėmis medžiagomis vandenį prisotina šiltesnį vandenį mėgstantys eršketai. Užsienio šalių patirtis rodo, jog ši metodika gali būti pritaikyta ir kitoms dirbtinėje aplinkoje auginamoms žuvų rūšims“,- pasakoja projekto vadovė. Anot jos, kol kas didžiausia problema – maistui naudojamų augalų, neturinčių vegetacijos žiemos pauzės, sėklų paieška.
Mokslininkų eksperimentai turėtų parodyti ekonominę metodikos pusę, visus jos pliusus ir minusus. Iš šiuo metu projekte dalyvaujančių verslų dešimtuko diegti naujovę, pasak mokslininkų, rimtai svarsto penktadalis.
Akvaponika – viena iš pažangių biotechnologijų sričių, kurios tyrimuose specializuojasi KU. Mokslu bei inovacijomis grįstų biotechnologijų plėtra laikoma vienu iš galimų Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės pažangos variklių.
 |
 |
 |
 |
