Mokslininkai diskusijoje su eurokomisaru palietė pačias jūros tyrimų Lietuvoje problematikos šaknis. Pasak Universiteto mokslininkų, Lietuvoje apskritai nėra išvystyta jūrinė politika, o jos formavimas pastrigęs kone dešimtmetį. Valstybėje nėra nei vieno koordinacinio vieneto, kuris rūpintųsi jūrinių klausimų reguliavimu.
Aptartos ir kitos taršos problemos, kurios visuomenėje žinomos plačiau, tai: industrinė oro tarša mieste, priekrantės problematika, nuolatinės pastangos dėl Kuršių marių būklės. Nors šioms problemoms spręsti ir imamasi nemažai priemonių, anot KU Mokslo ir inovacijų prorektoriaus dr. Dariaus Daunio, mes neišspręsime tokių problemų dirbdami vieni.
„Klaipėdos universitetas yra pagrindinis jūrinių mokslų centras Lietuvoje, todėl natūralu, kad žaliojo kurso idėjų sklaida ir naujų mokslo žinių perdavimas jūrinės ekonomikos sektoriams rengiant naujus specialistus ir bendradarbiaujant su jūriniais verslais yra svarbūs mūsų prioritetai. Universiteto mokslininkai vykdo dešimtis projektų, nukreiptų į jūrinės aplinkos ir pakrančių taršos mažinimą. Tai apima ir inovatyvių produktų, tokių, kaip aerogelis, kūrimą naftos produktų pašalinimui iš paplūdimių arba pažeistų pakrančių atkūrimą dirbtinėmis salomis. Universitetas kartu su partneriais yra atsakingas už biotechnologijų ir akvakultūros sektorių vystymą Klaipėdos miesto strategijoje 2030, taip pat esame įsitraukę į įvairias bioekonomikos kūrimo veiklas, numatytas Klaipėdos regiono specializacijos strategijoje 2030. Kaip matote, dirbame daug, tačiau rezultatai nėra greiti. Pavyzdžiui, Baltijos jūros būklė yra visų Baltijos jūros baseino šalių reikalas“,– tvirtino D. Daunys
Jam pritarė ir diskusijoje dalyvavęs Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, pažymėjęs, jog nepaisant to, kokia stipri bebūtų KU mokslo komanda, jai reikalingos papildomos pajėgos sprendžiant gilias miesto ir viso Baltijos jūros regiono problemas: „Vien parodyti problemų nepakanka. Universitetas ne tik jas parodo, bet ir kuria būdus, kaip jas spręsti. O sukurti priemones, kaip elgtis toliau, nėra paprasta. Todėl bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais ir bandome kartu rasti būdus taršos, klimato problemoms spręsti“.
KU JTI, kaip moderniausiam jūrinių tyrimų centrui Lietuvoje, ne ką mažiau svarbi prieiga prie žinių apie naujausias mokslines sroves, kurios, pasak jų, dažnai pasiekia per vėlai. Tik įsitraukiant į naujausias mokslo tendencijas gali būti įgyvendintas instituto siekis tapti vienu iš jūros tyrimų lyderių ne tik Baltijos jūros regione, bet ir visoje Europoje.
V. Sinkevičius teigė matantis galimybių, kaip Universitetas, įgyvendindamas jūrinius tyrimus, o miestas, kurdamas priemones kovai su tarša, galėtų prisidėti prie Europos žaliojo kurso.
„Noriu prisidėti įgyvendinant ambicingas jūsų ir miesto idėjas, skleidžiant žinią apie jūrinių tyrimų svarbą, būtinybę kovoti su Baltijos jūros tarša ir plačiau atverti duris tokioms veikloms. Manau, kad pati Klaipėda turi milžinišką potencialą, tačiau miesto bendruomenė, verslas turi rodyti įsitraukimą ir klausyti jūsų, mokslininkų siūlymų, kokių priemonių reikia imtis. Tik tada įvyks būtini pokyčiai“, – sakė Europos Komisijos narys.
Svarbus verslo įsitraukimas
Europos Komisijos narys V. Sinkevičius atkreipė susirinkusių dėmesį į mokslo ir verslo sinergijos svarbą. Industrinės taršos mažinimą jis paminėjo kaip vieną iš esminių sąlygų mažinant taršą jūroje ir mieste. Imtis priemonių, pasak V. Sinkevičiaus, reikia kuo skubiau.
„Nors verslas paskutiniu metu ir ieško būdų tapti tvaresniu, industrinė tarša privalo būti sąžiningai deklaruojama. Pagalbą įmonėms mažinant taršą ir diegiant tam reikalingas priemones, regiu kaip vieną svarbiausių prevencinių priemonių prieš taršą. Uosto veikla Klaipėdoje yra viena opiausių problemų, tačiau kartu jis neatskiriama miesto dalis. Svarbiausia, kad jis ir kitos stambios miesto įmonės imtųsi tinkamų priemonių savo veiklai vykdyti ne taršos ir gyventojų sveikatos sąskaita“,– teigė V. Sinkevičius.
KU Mokslo ir inovacijų prorektorius D. Daunys patikino, kad Universitetas atviras bendradarbiavimui su įmonėmis, kurioms svarbi Žaliojo kurso politika.
„Moksliniais tyrimais, naujomis žiniomis ir parengtais kvalifikuotais specialistais Universitetas jau svarbus Žaliajam kursui, tačiau mes ieškome glaudesnių bendradarbiavimo formų su jūrinio sektoriaus įmonėmis, ypač tomis, kurios atviros inovatyvių idėjų paieškoms ir įgyvendinimui. Manome, kad būtent tokios įmonės bus svarbiausios įgyvendinant Žalioji kurso siekius pakrančių regionuose. Šiam tikslui sustiprinti esame pasirengę kviestis ir mūsų partnerius iš kitų pakrančių universitetų, su kuriais kuriame bendrą tematinį Europos universitetą EU-CONEXUS, skirtą išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai. Tikime, kad sujungę Universiteto akademines pajėgas ir verslo praktikus galime tapti pavyzdiniu pakrantės regionu“, – kalbėjo prorektorius.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
