Diskusijoje ekspertai svarstys, koks mūsų santykis su aplinka bus ateityje besikeičiančio klimato kontekste, kokias galimybes ir grėsmes atveria prognozuojami klimato kaitos pokyčiai, aptars kitus klausimus.
Tai – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose per konkrečias valstybės raidai svarbas temas gilinami galimi Lietuvos ateities scenarijai, tąsa. Šių scenarijų kontūrus įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse, kurios vyko kovo mėnesį. Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuoja ir gilina konkrečios temos ekspertai.
Pasak STRATA politikos analitikės ir šios diskusijos koordinatorės Guodos Cibaitės, oro temperatūros augimas, prastėjanti dirvožemio kokybė, kylantis vandenyno lygis ir rūgštėjimas, dažnėjantys ekstremalūs gamtiniai reiškiniai ir stichinės nelaimės, bioįvairovės ir ekosistemų nykimas ir naikinimas, ozono kiekio stratosferoje mažėjimas, vandens trūkumas, klimato migracija, augantis sparčiai eikvojamų naudingųjų iškasenų poreikis, oro ir vandens tarša, plastiko tarša – tai tik keletas aplinkos problemų, darančių tiesioginį ir netiesioginį poveikį Lietuvai ir jos ateičiai.
„Žemės pereikvojimo diena, žyminti ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita, kasmet išaušta vis anksčiau“, – atkreipia dėmesį G. Cibaitė. Anot politikos analitikės, naujausias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimas rodo, kad siekiant įgyvendinti bent mažiau ambicingus Paryžiaus susitarimo punktus ir pažaboti temperatūros kilimą iki mažiau nei 2°C, reikalingi sprendimai, liečiantys beveik visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus. „Tolesnė aplinkos raida priklausys ne vien nuo išmetamųjų teršalų mažinimo ir technologinių sprendimų, bet ir nuo mūsų pasirinkimų – kaip gyventi, kokį santykį su gamta plėtoti, kokias bendruomenes vystyti, ko tikėtis iš politikos ir kokią ją formuoti. Atėjo metas paklausti – kaip Lietuvai nustoti gyventi ateities kartų ir kitų gyvybės formų Žemėje sąskaita, kaip prisitaikysime prie gilėjančios klimato krizės, kokios Lietuvos ir jos aplinkos norime 2050-aisiais ir kokius esminius pokyčius turime įgyvendinti.
Diskusijoje pranešimą skaitys Vilniaus universiteto profesorius dr. Egidijus Rimkus. Panelinėje diskusijoje dalyvaus „Vilnius Tech” Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė, VU geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Ričardas Skorupskas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė; BAULAND direktorius Donatas Baltrušaitis.
Renginį tiesiogiai transliuos Vyriausybės kanceliarijos, „Lietuva 2050” socialinio tinkle “Facebook” paskyrose. Diskusiją taip pat transliuos LRT.lt portalas.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d.
