Raktas į sprendimus – duomenys
„Hakatono formatas, telkiantis skirtingų sričių specialistus ir reikalaujantis sprendimus į iškeltus iššūkius pasiūlyti kone žaibiškai, mums yra išties artimas – patys esame jau ilgametes tradicijas turinčio tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ iniciatoriai. Šiemet nutarėme žengti dar toliau ir su itin kruopščiai atrinktomis ir labai motyvuotomis komandomis atverti Klaipėdoje dirbančių ir studijuojančių talentų potencialą“, – kalbėjo „Ocean Hackathon“ partnerio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Iš viso prie hakatono prisijungė 12 pasaulio miestų. Jų gyventojai, savivaldos institucijos bei verslo organizacijos teikė į aplinkosaugą orientuotus ir ypač – su jūrine ekosistema susijusius iššūkius, su kuriais susiduriama, ir kuriuos būtų galima išspręsti pasitelkiant duomenis. Dalis jų prieinami jau dabar, dalį jų įvairios pasauliniu mastu veikiančios organizacijos atvers specialiai hakatono komandoms, tokiu būdu prisidėdamos prie efektyvios sprendimų paieškos.
Akiratyje – Drevernos šliuzas
Klaipėdai atstovaus trys komandos, pasirinksiančios po vieną iššūkį, kuris aktualus uostamiesčiui ir pajūriui. Komandų sudėtis – Klaipėdos universiteto magistrantai ir doktorantai, kurių studijų ir domėjimosi sritys apima krantotvarką, okeonologiją, IT, inžineriją.
AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlė ieškoti sprendimo problemai, kuri kyla dėl to, kad sūrus vanduo per Drevernos šliuzą patenka į Vilhelmo kanalą, iš kurio imamas vanduo Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Tikimasi, kad kažkuri komanda, pasitelkdama hidrometeorologinius duomenis, sukurs hidrodinaminį technologinį sprendimą, kuris realiu laiku informuotų įmonę apie esamą situaciją ir esant poreikiui siųstų įspėjamuosius signalus – tai įgalintų operatyviai reaguoti blokuojant sūraus vandens patekimą į vandens tiekimo sistemą.
Ir esami iššūkiai, ir tikėtinos grėsmės
Modernių uostų žvilgsnis krypsta ne tik į jūrą - jie susiduria su įvairiomis problemomis ir ant kranto, kurias siekiama spręsti. Klaipėdos inovatorių komandos kviečiamos pasiūlyti išmanios sinchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą. Sistema turėtų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti eismą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.
Trečiasis klaipėdiečiams pateiktas iššūkis atspindi pasauliniu mastu vykstančių klimato pokyčių pasekmes – vis dažnesni tampa ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kuriems miestai prie vandens turi būti itin pasirengę. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas kviečia hakatono metu sukurti sistemą, įspėjančią apie galimą Danės upės pakrantės teritorijų užliejimą. Upė teka per Klaipėdos miestą, kuriame yra uostas, gamybos, ūkio infrastruktūra, gyvenamieji rajonai, tad dėl stiprių kritulių ir vėjo pakilęs vandens lygis gali padaryti didelės ekonominės ir socialinės žalos. Mokslininkai mano, kad speciali įspėjimo sistema būtų naudinga savivaldybei, uostui, teritorijų planavimo specialistams. Vietos gyventojams taip pat aktualu lengvai rasti susistemintus ir realią situaciją atspindinčius meteorologinius ir hidrologinius duomenis vietoje, kad pasiruošti galimiems kataklizmams, apsaugoti save ir savo turtą.
Renginio dalyviai iššūkius į sprendimus turės transformuoti per 48 valandas. Stipriausia pripažinta komanda bus pakviesta kitąmet vasario 9 d. vykti į Brestą, Prancūziją, ir dalyvauti didžiajame „Ocean Hackathon“ finale.
