Klaipėdos universiteto vitražai
Menininkės Silvijos Drebickaitės kūryba puošia Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą. 1987 metais ji sukūrė įspūdingą keturių dalių teminį vitražą, pavadintą „Gamtos pažinimas“, „Mokslas“, „Darbas“, „Menas“. Šis kūrinys, išsiskiriantis plono spalvoto stiklo ir švino jungtimi, užburia savo detalumu ir estetine harmonija.
Bendras vitražų plotas siekia net 65 kv. metrus. Kiekviena dalis – „Gamtos pažinimas“, „Mokslas“, „Darbas“ ir „Menas“ – ne tik atspindi universalias temas, bet ir suteikia erdvei ypatingo jaukumo bei prasmingumo – tampa simboliniu šviesos, mokslo ir meno susiliejimu.
Vitražų atsiradimas Klaipėdos universitete
Šių vitražų istorija prasidėjo Šiaulių pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultete. Ten vitražai atsirado buvusio to meto choro vadovo iniciatyva.
Apleistoje salėje dvejus metus vargo teatro artistai, tada salė atiteko choristams. Nejauki patalpa paskatino imtis pokyčių. To meto fakulteto dekanas, išklausęs choro vadovo prašymo ir gavęs reikiamą finansavimą nusprendė, kad salei reikia vitražo. Šis užsakymas atiteko S. Drebickaitei. Būdama trisdešimties ji turėjo puikų profesinį pasiruošimą, plačius kūrybos užmojus ir sugebėjimą kurti įspūdingas kompozicijas.
Vitražų atnaujinimas
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto naujasis pastato šeimininkas etnologas profesorius dr. Rimantas Balsys iš naujo puoselėja ir gražina seniausią KU pastatą. Šiuo metu vyksta kapitalinis vitražų salės remontas.
Dekanas prof. dr. Rimantas Balsys pabrėžia, kad ši erdvė yra ypatinga ir neturi analogų visame mieste. „Akustikos, paskirties, estetikos ir architektūros prasme ši salė yra unikali. Ji bus atvira ne tik dėstytojams, darbuotojams ar studentams, bet ir visai visuomenei“, – pasakoja jis.
Salės restauracija ilgą laiką buvo atidėta dėl lėšų trūkumo, bet pagaliau darbai įsibėgėjo. „Ši salė į praėjusį projektą nepateko, nes pritrūko finansavimo. Jai reikėjo visiškai atskiro projekto, todėl darbai nusikėlė. Dabar jau dekoruojamos sienos, liko medžio apdaila ir grindys“, – sako dekanas.
Pasak jo, vitražų salės atidarymas planuojamas 2025-ųjų balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Tuomet šis kultūrinis ir akademinis perlas bus atvertas visuomenei, suteikiant galimybę naudotis išskirtine erdve įvairiems renginiams.
Vitražų salės atnaujinimo darbai neapsiriboja tik sienų ar grindų remontu – dekano prof. dr. Rimanto Balsio teigimu, ypatingas dėmesys skiriamas detalėms, kurios atkurtų salės tarpukario dvasią. „Šiai salei netinka bet kokie baldai. Kėdžių ir suolų ieškome, remdamiesi išlikusiomis tarpukario laikų nuotraukomis. Beje, ir pats projektas buvo rengiamas pagal istorinius kadrus, nes neturime išlikusių originalių brėžinių“, – pasakoja jis.
Siekiama atkurti ne tik salės interjerą, bet ir joje buvusius elementus. Pavyzdžiui, planuojama įrengti vargonus, kurie šioje erdvėje stovėjo dar tarpukariu. „Nuo pat salės įkūrimo joje buvo vargonai. Tai buvo iškilmių ir svarbiausių renginių vieta, netgi liuteronų pamaldos čia vyko. Vargonų atstatymas yra itin svarbus siekiant atkurti salės autentiškumą,“ – pabrėžia dekanas.
Nors vargonai bus modernūs, jų dizainas atspindės originalių instrumentų estetiką. „Kodėl modernūs? Nes vargonai reikalauja specifinių sąlygų – tinkamos drėgmės, pastovios temperatūros. Visa tai sukelia daug rūpesčių, todėl pasirinksime šiuolaikinį sprendimą su istorinės vizualizacijos imitacija“, – aiškina prof. dr. R. Balsys.
Naujos galimybės kultūrai ir šventėms Atnaujinta vitražų salė, kuri talpina apie du šimtus žmonių, taps svarbia universiteto akademinių renginių vieta. Čia vyks garbės daktarų inauguracijos, koncertai, kamerinės šventės. Dekanas pabrėžia salės akustinį išskirtinumą: „Dar prieš pradedant remonto darbus surengėme kalėdinį koncertą – skambesys buvo dieviškas“.
Kameriniams koncertams salė ypač tinkama, o vargonų atkūrimas praplės renginių galimybes. Dekanas įsitikinęs, kad šią erdvę pamėgs ne tik akademinė bendruomenė, bet ir miesto muzikantai. „Gero lygio kvartetai ar ansambliai tikrai mielai koncertuos šioje unikalioje salėje“, – sako dekanas.
Salė – ateities traukos centras
Dekanui nekyla abejonių, kad atnaujinta vitražų salė taps svarbiu kultūriniu traukos centru. Jos unikali atmosfera ir pritaikymas skirtingoms paskirtims garantuoja populiarumą tiek tarp universiteto bendruomenės, tiek tarp miesto gyventojų. „Esu tikras, kad prie šios salės išsirikiuos norinčiųjų eilė“, – užtikrintai teigia prof. dr. R. Balsys.
Nuo istorinio paveldo iki šiuolaikinių renginių – Klaipėdos universiteto vitražų salė neabejotinai taps išskirtiniu miesto kultūros tašku.
Vitražų meistrės istorija
Silvija Drebickaitė gimė 1957 m. Šiauliuose. 1975–1980 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą. Baigusi studijas, menininkė aktyviai įsitraukė į visuomeninių objektų sienų tapybos, mozaikų ir vitražų kūrimą. Nuo 1972 m. dalyvavo parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o 1983 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.
S. Drebickaitė buvo ne tik talentinga kūrėja, bet ir meniškos sielos žmogus, nuolat ieškantis įkvėpimo ir naujų idėjų. 2020-ųjų balandį menininkė netikėtai mirė.
Įspūdinga, bet paskutinė S. Drebickaitės paroda „Pėdsakai laike“ buvo eksponuota 2019 m. gegužę Naujojoje Klaipėdos galerijoje
Ieva Niekytė, Klaipėdos universiteto žurnalistikos II kurso studentė
