Pasak istoriko dr. Mindaugo Šapokos, Saločių mūšis bendrame Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721 m.) kontekste pagal dalyvavusių karių skaičių užima 30–40 vietą, o dabartinės Lietuvos teritorijoje tai buvo didžiausias mūšis, įvykęs 1703 m. kovo 29 d. tarp Saločių miestelio (nuo jo ir šio mūšio pavadinimas) ir Šakarnių kaimo. Iš Joniškio per Linkuvą, Pasvalį ir Saločius, Biržų link žygiavo generolo majoro pulkininko Adamo Ludwiko Lewenhaupto (1659–1719) vadovaujamas švedų 1200 pėstininkų (infanterijos), reiterių (128) ir sąjungininkų LDK didžiojo maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos (1672–1734) kavalerijos (200) korpusas (viso apie 1500), turėjęs kelias patrankas. Čia jis susirėmė su jungine 3700 rusų pėstininkų ir 3200–3500 lietuvių kavaleristų, turėjusių 11 patrankų, kariuomene (viso apie 7000–7500), kuri įsirengė stovyklą-vagenburgą strateginėje vietoje prie brastos per Mūšą. Mūšį laimėjo švedai, taip parodę reguliariosios kariuomenės pranašumą.
Ankstesnių tyrimų metu buvo fiksuotos šios spėjamos struktūros ir radiniai: 1) ankstyvojo bronzos amžiaus bronzinio įtveriamo atkraštinio kirvelio (apie 2350–1700 m. m. e.) radimvietė; 2) senųjų kelių Vilnius–Pasvalys–Bauskė–Ryga ir Žagarė–Joniškis–Biržai vieta (naudotas nuo bronzos amžiaus iki pat XX a., intensyviai XIV–XIX a.); 3) viduramžių senovės gyvenvietė (XIII–XIV a.) su juvelyro sodyba; 4) Šakarnių kaimavietė su XVI–XX a. pirmosios pusės atsitiktiniais radiniais; 5) Šakarnių XVII–XIX a. pavienių 2–3 sodybų ir karčiamos vietos; 6) 1703 m. Saločių mūšio spėjama sąjungininkų lietuvių ir rusų stovyklos – vagenburgo vieta, mūšio susidūrimo ruožas (850 m); 7) Antrojo pasaulinio karo (1944 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 2 d.) veiksmų reliktai.
2024 m. žvalgymų metu radinių (švino kulkų), menančių mūšį, surinkta gerokai mažiau nei 2022–2023 m. Galima spėti, kad pavyko lokalizuoti mūšio vietos ribas. Tyrimų metu surinkti įvairūs XVII–XX a. radiniai: monetos, pasagos, dalgio plaktuvė, aprangos detalės ir kt., švino kulkos, menančios 1703 m. mūšį, 1944 m. šovinių gilzės, sviedinių skeveldros, šrapneliai ir kt. Iš įdomesnių radinių minėtinos kalvelės dauboje surinktos XIII a. trijų pasaginių segių galvutės.
Tyrimai vykdyti bendradarbiaujant Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriui (pirmininkas Gražvydas Balčiūnaitis) su Pasvalio krašto muziejumi ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu. Ekspedicijoje savanoriškais pagrindais dalyvavo MINK (Metalo ieškiklių naudotojų klubas, 24 asmenys) ir jų bičiuliai iš Lenkijos klubo Suwalskie Stowarzyszenie Miłośników Historii (4 asmenys), Pasvalio artefaktų ieškotojų klubo „Metalo broliai“ (10 asmenų) nariai, savanoriai iš Pasvalio, Joniškio ir Šiaulių, Klaipėdos universiteto studentai (viso 44 žmonės).
Iliustracijos:
- Saločių mūšio 1703 m. panorama. Švedijos karo archyvas
- 2024 m. ekspedicijos dalyviai. Sergejaus Staponkaus nuotr.
- Žvalgymų eiga. E. Vasiliausko nuotr.
- Žvalgymų eiga. E. Vasiliausko nuotr.
- Ekspedicijos vadovas dr. E. Vasiliauskas ir IV studentas Linas Ragainis (KU) fiksuoja radinius. Valdo Braslausko nuotr.
- Švino kulka. Valdo Braslausko nuotr.
- Švino kulka. Valdo Braslausko nuotr.
- Sagtelė. Valdo Braslausko nuotr.
- Sagtelė. Valdo Braslausko nuotr.
- Apkaliukas. Valdo Braslausko nuotr.
- Apkalas su pavaizduota žirgo galva. Valdo Braslausko nuotr.
